„Liaudies meno grožis“ Skuodo muziejuje

Turbūt dažnas sutiktų, jog lankymasis parodose, kur eksponuojami liaudies meno dirbiniai, nėra populiarus jaunimo laisvalaikio leidimo būdas. Vyrauja nuomonė, jog tokiuose renginiuose populiariausi svečiai yra tik vidutinio amžiaus ir vyresni žmonės. Be to, jaukumo įspūdžio nesukelia kad ir mediniai rūpintojėliai, žvelgiantys į kiekvieną lankytoją taip tarsi skųstųsi savo gyvenimu. Žinoma, kitokie jie ir negali būti – juk šios skulptūrėlės simbolizuoja tragišką lietuvių tautos istoriją, ką privalu atminti. Vis dėlto netgi stipriausi išankstiniai nusistatymai ima po truputį nykti – muziejai, o šiuo atveju, būtent Skuodo muziejus, nebijo eksponuoti paveikslų, kuriuose galima išvysti ir šiek tiek nuogumo, ir į visas pasaulio puses išsukiotų žmonių, be to, visai neseniai, rugpjūčio 6 dieną, muziejuje vyko ir nedidelis koncertas. Nors turiu pripažinti, jog nesu itin didelė liaudies muzikos mėgėja, mieliau klausausi šiuolaikinių ritmų, buvo visai smagu išgirsti Skuodo rajono kultūros centro liaudies muzikos kapelos „Bartuva“ atliekamas dainas, kurias puikiai papildė įvairių tipų instrumentai bei muzikantų pokštai per trumpus atokvėpius tarp grojimo. Žinoma, svarbiausia dalis buvo ne muzika, o priežastis, dėl kurios apskritai susirinkta į Skuodo muziejų. Tai dviejų parodų pristatymas. Viena iš jų – „Žemaitiškų ornamentų paslaptys audimo raštuose“, kurioje bus galima išvysti XIX a. II pusės – XXI a. audinius iš muziejaus fondų bei dviejų Ylakių krašto audėjų Bronės Steponavičienės ir Marijos Korsakienės darbus. Nors renginio pradžioje muziejaus istorikė gana išsamiai supažindino su audimo istorija Lietuvoje, man pačiai norėjosi daugiau išgirsti ir iš pačių audėjų apie jų amatą, priežastis, paskatinusias pasirinkti būtent audimą. Vis dėlto mano lūkesčiai buvo išpildyti, kadangi po trumpo audėjų prisistatymo bei sveikinimų, pereita prie antrosios parodos – tautodailininko Antano Bernatonio tapybos ant langinių „Ką pasakoja senosios langinės?“. Buvo įdomu klausytis menininko monologo apie pirmąsias langines, kurias rado Dzūkijoje ir nutarė prikelti antram gyvenimui, taip pat, kodėl pasirinkta būtent religinė tematika. Pasirodo, anksčiau nebūdavo namų, kuriuose nekabotų bent vieno šventojo paveikslas ar nebūtų melstasi, tad krikščioniškų vaizdų tapymas ant langinių parodo gilų ryšį tarp tautodailininko ir praeities tradicijų. Ne veltui garsusis Hipokratas yra pasakęs, jog gyvenimas trumpas, o menas amžinas, tad verta džiaugtis liaudies menu, kol dar yra jėgų.

Viktorija Litvinaitė, Skuodo Pr. Žadeikio gimnazijos mokinė, savanorė