Tautodailininkas Petras Brazauskas kovo mėn. 20 d. būtų minėjęs 90-čio sukaktį

Petras Brazauskas gimė 1929 m. Radviliškio raj. Mikailiškių kaime.

Mirė 2003 m. lapkričio 15 d., palaidotas Skuodo  miesto kapinėse

Pagal specialybę žemėtvarkininkas, melioratorius, meno pasaulyje – tautodailininkas, medžio drožėjas.

Mokslus Petras pradėjo savo gimtajame kaime. Čia baigė pradinę mokyklą. Vėliau septynis skyrius Grinkiškyje, dar vėliau Radviliškio darbininkų ir jaunimo vidurinę mokyklą, po karo – žemėtvarkininkų kursus. 10 metų su žemėtvarkininkų operatyvine grupe keliavo po Žemaitiją, kol galiausiai Skuodo melioratoriai jam pasiūlė užimti vyriausio inžinieriaus pareigas. Čia Petras ir apsistojo. Skuodo vakarinėje mokykloje baigęs vidurinę įstojo į Panevėžio hidromelioracijos technikumą. Trisdešimt metų prabėgo melioruojamuose laukuose. P.Brazauskas tapo gyvu iš vienkiemių į kaimus besikeliančių epochos liudininku ir fiksuotuoju. Jo rankinėje visada buvo fotoaparatas. P.Brazausko namuose sukaupta per 10 tūkstančių negatyvų, nuotraukų.

Liaudies meistro kūrybinį kelią pradėjo dar būdamas 3 ar 4 metų, kai atradęs tėvo kaltą „išornamentavo“ naują stalą. Vėliau medį „kalbino“ ganydamas bandą. Rankšluostinės, druskinės, kultuvės primityvios, bet išmargintos, ornamentuotos. Peilio iš rankų neišleido ir dirbdamas melioratoriumi. Kol darbininkai paupiais, per miškus ir krūmus prakirsdavo linijas, sustatydavo riboženklius, Petras margindavo lazdas, „ne viena supuvo užmiršta kur nors prie riboženklio, nusimetė palikta pas šeimininkus priemenės kampe – kalbėjo Petras Brazauskas. O didysis perversmas įvyko, kai į Petro rankas pakliuvo P.Gudyno knyga apie drožėjo Juozo Laurinkaus darbus „Kai prabyla medis“. Drožėjo darbai suintrigavo Petrą padaryti kažką panašaus. Dabar sunku suskaičiuoti galybės Petro medinių skulptūrėlių, vazų, daugybė kryžių ir stogastulpių.

Visą savo gyvenimą Petras Brazauskas buvo darbštus, energingas, atsakingas, visuomeniškas. Petras Brazauskas buvo per savo gyvenimą ir fotografas-kraštotyrininkas, ir gamtosaugininkas, didelis Skuodo miesto tvarkos- grožio patriotas, ir rajoninio laikraščio neetatinis korespondentas, labai aktyvus tautodailininkas, keletą metų vadovavo rajono tautodailininkų skyriui.

Sunku išvardinti visus Petro nudrožtus medžio drožinius, nes jų labai daug ir jie labai įvairūs, pradedant stambiais darbais, kaip stogastulpiai, skulptūros ir baigiant smulkiais, kaip ornamentuotos dėžutės, velykiniai kiaušiniai.

Tačiau negalima nepaminėti Petro Brazausko – tautodailininko medžio drožėjo kūrybos žanrų ir temų daugiaplaniškumo, platumo. Petras nesitenkino figūriniais bareljefais, portretiniais medaliais, verpsčių variacijomis. Jo apvalioji skulptūra – nuo pavienių figūrų iki masinių kompozicijų, scenų. Iš jos dar išsiskiria nykštukų pasaulis, taip pat nuo mažiausio iki didelio pastatyto savo sode. Jo kūryboje savo vietą rado ir užgavėnių kaukės. Svarbiausia reikia paminėti, kad jo spalvinis ir raižytinis dekoras labai švarus, preciziškas. Kur dar kiemuose ir gyvenvietėse pastatyti kryžiai, stogastulpiai. Penketas kryžių į dangų besiremiantys Petrui buvo labai svarbūs. Ketvertas jų Skuodo rajone : Gėsaluose, Juodeikiuose, du iš jų Lenkimuose– S.Daukanto 200 metų jubiliejaus proga prie tautos šviesuolio klėtelės ir prie Lenkimų bažnyčios. Penktasis kryžius padarytas Skuode, surinktas Radviliškio rajone, sustojo gimtinėje Giedraičiuose. Pastatyta nemažai koplytstulpių,  brangūs menininkui koplytstulpis prie Apuolės piliakalnio, skulptūra Skuodo sveikatingumo take.

Be minėtų kryžių, tautodailininkas priskaičiuodavo per 200 stambesnių darbų, ir daug smulkių darbelių. Petras Brazauskas buvo surengęs daug savo darbų parodų ne tik Skuode, bet ir kituose Lietuvos ir užsienio šalių  miestuose, dalyvauta įvairiuose konkursuose, medžio drožėjų stovyklose.

Petras Brazauskas ilgą laiką dirbo su mokiniais, buvo įkūręs mokinių medžio drožėjų būrelį , savo patirtį ir sugebėjimus stengėsi perduoti savo mokiniams. Jo pasekėju tapo ir sūnus Liudas.

Labai šiltai Petrą prisimena rajono tautodailininkai, Skuodo muziejaus darbuotojai. Petras buvo labai nuoširdus ir malonus, inteligentiškas žmogus. Jis keletą metų buvo muziejaus artimas bičiulis, jis yra muziejui padovanojęs daug negatyvų, fotografijų, albumų, archyvinės medžiagos, savo medžio drožinių.

Didelę P.Brazausko medžio drožinių kolekciją muziejui padovanojo jo sūnus Liudas.

Žmogaus gyvenimas nesibaigia mirtimi, jei to žmogaus užmojis buvo dalinti kitiems gėrį ir grožį, o medyje likę šimtai tautodailininko darbų- nuoširdi dovana Skuodo kraštui- kviečia gerbti ir branginti kiekvieną tautodailininko ar menininko sukurtą skulptūrą, stogastulpį, verpstę ar kitą medžio drožinį.